SVEIKI ATVYKĘ
Antikinėje Graikijoje buvo šaukiama Laisvųjų asamblėja, kurios tikslas buvo supažindinti liaudį su generolų ir kunigaikščių sprendimais.
Ši asamblėja rinkdavosi centrinėje miesto aikštėje, todėl pastarajai greitai prigijo asamblėjos pavadinimas ir ji pavirto ekonominiu, politiniu bei kultūriniu miesto centru. Tai buvo ne tik ekonominis, bet ir moralinis bei sakralinis miesto centras; Agoroje rinkdavosi liaudis, kai būdavo organizuojamos didžiosios religinės šventės ir joje prasidėdavo iškilmingosios procesijos: Panathinaicos procesija vedanti į Akropolį prasidėdavo Leocorione, Agoroje.
Taigi ten vykdavo religinės šventės, iškilmingos apeigos, buvo vykdomi teismo procesai bei aptariami patys įvairiausi argumentai. Visi piliečiai juose galėjo laisvai reikšti savo mintis, išskyrus nusikaltėlius, kurie negalėjo įžengti į šventąsias vietas, todėl turėjo vengti Agoros.
Senovėje, kai kultūra buvo platinama iš lūpų į lūpas, Agora buvo vieta, kur rapsodai ir aedai atlikdavo savo kūrinius arba Homero poemas, kurie, anot Ksenofano, Graikijoje buvo pagrindinė Sofijos galia. Ir būtent Agoroje Sokratas, vienas iš svarbiausių visų laikų filosofų, paskleidė savo mintį ir diskutavo su išminčiais, atremdamas jų dėstymus ironijos pagalba ir įrodydamas jų dėstymų klaidingumą.
Taigi Agora yra pati giliausia mūsų kultūrinė šaknis, nes joje gimė ir vystėsi aukščiausia Vakarietiškos minties forma, kur didžiausieji mąstytojai įgijo ir skleidė mokslo troškimą, kaip mums primena platoniškasis Protagoras «Degu troškimu mokytis, bet laukai ir medžiai nėra linkę manęs mokyti, taigi mokausi iš žmonių miesto centre. »
Tai buvo polio širdis, pagrindinis piliečių politinio gyvenimo punktas, kur sužinomos naujienos, formuojasi komentarai, kolektyviniai žmonių ir įvairių dalykų vertinimai, ir tikėtina, kad Agoroje buvo kalėjimas, kuris visų pirma buvo vieta, kur vykdoma mirties bausmė, bei Vienuolikos, aukščiausiosios policijos magistratūros, rezidencija.
Dvylikos deivių altorius,kurį iškėlė Pisistratas pietinėje prieš tai paminėto regiono dalyje, buvo laikomas miesto centru, tuo tarpu kitame aikštės krašte buvo patalpintas Gailestingumo altorius.
Aplinkui aikštę buvo išsidėsčiusios viešosios įstaigos, Tholus, Pritanio rezidencija, kurioje rinkdavosi Taryba šešioliktame amžiuje, Metro, Cibelės šventovė, paskirta Valstybiniams archyvams ir pastatai, kuriuose gyveno teisėjai.
Pagal planimetrinį aspektą Agorą galima skirstyti į du tipus: archaiškąjį ir jonėninį. Pirmąjame Agorą vingiavo gatvės, su jas kertančiais portikais, tuo tarpu antrąjį sudarė portikai visuose keturiuose kraštuose sujungti tarpusavyje taip, kad būtų užtikrintas praėjimas.
Buvo nuspręsta aprūpinti Agorą portikais siekiant paverst juos charakteringu ir būtinu elementu, ir sukurti logistinius patogumus, taip, kad visi ten apsistoję socio-politiniais, religiniais ar komerciniais sumetimais, galėtų pasislėpti po jais nuo saulės ar lietaus.
Po trumpos istorinės Agoros termino apžvalgos turbūt galima nujausti, kodėl jis buvo pasirinktas asociacijos pavadinimui. Asociacijos, kurios pagrindinė užduotis- prisidėti prie kultūrinio ir civilinio piliečių vystymo, Kalabrijos istorinių bei kultūrinių tradicijų ir aspektų tyrimo ir atradimo, o taip pat skatinti kultūrinę veiklą, tokią kaip parodos, konferencijos, teatras ir koncertai.
